Norvegų tapytojas, nacionalinės peizažo tapybos pradininkas. 

Romantizmo atstovas. 1811–1818 m. studijavo Kopenhagos dailės akademijoje.

Nuo 1818 m. gyveno Dresdene; Dresdeno dailės akademijos profesorius (1824).

Ankstyvajai kūrybai įtakos turėjo C. D. Friedrichas, J. van Ruisdaelis. Nutapė Dresdeno, Italijos („Išsiveržęs Vezuvijus“ 1821), daug Norvegijos („Halės kaskados“ 1838, „Beržas audroje“ 1849) vaizdų, tarp jų – pirmuosius Norvegijos žiemos peizažus. Kūriniai pasižymi emocingumu, tamsių ir šviesių spalvų kontrastais; jie darė įtaką to meto vokiečių, danų tapytojams. Parašė knygą apie Norvegijos vidurinių amžių medinę architektūrą (1837).