Muzikantas vargonininkas, fotografas, kultūros organizatorius. Gimė 1880 m., baigė Rokiškio muzikos mokyklą.

XX a. pradžioje J. Survila – kompozitoriaus ir vargonininko Juozo Naujalio mokinys, vargonavo Andrioniškio, Anykščių bažnyčiose, subūrė nemažą parapijos chorą, dalyvavusį įvairiuose renginiuose.

1912 m. Anykščiuose, Jurzdiko pakraštyje (buvusioje Kauno gatvėje, dabar – Vilniaus gatvė), jis pastatė namą ir jame įrengė salę, kur vyko lietuviški vakarai. Tai itin pagyvino kultūrinę veiklą XX a. pradžios Anykščiuose, joje buvo suvaidinti populiarūs to meto scenos kūriniai – Keturakio „Amerika pirty“, S. Čiurlionienės „Pinigėliai“, „Žemės ar moters“ ir kiti.

1920–1921 m. J. Survila buvo ir Anykščių vidurinės mokyklos muzikos ir dainavimo mokytojas.

1902–1937 m. J. Survila Anykščiuose turėjo pirmąjį šiame mieste fotografijos paviljoną, kuris buvo įrengtas J. Pavilonio namuose. Jis fotografavo ne tik paviljone, bet ir prie bažnyčios, gatvėje, ypač mėgo daryti portretus.

Visas savo nuotraukas J. Survila žymėdavo originalia emblema. Fotografijų nugarinėje pusėje viršuje – trijų medalių abi pusės, centre – mantija su karūna ir skydelis su monograma: "J. C.", žemiau buvo įrašas senąja rusų kalba: "Fotografija J. Survillo Onykšty, specialjnoje uveličenije portretov Negativy sochraniajutsa". Po nuotrauka priekyje būdavo užrašas lenkų kalba: "J. Survillo. Onykszty". J. Survilos nuotraukos buvo naudojamos ir kaip pašto atvirukai.

1925 m. J. Survila vargonavo Skiemonyse ir prie varpinės taip pat buvo įrengęs fotoateljė, iki 1927 m. kiek laiko dirbo vargonininku Andrioniškyje.

Fotografo J. Survilos nuotraukos saugomos Lietuvos nacionaliniame ir Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuose.

J. Survila mirė 1964 m. Kaune.