Tapytojas. Gimė 1925 m. birželio 11 d. Balanėliuose (Vaškų vls., dab. Pakruojo r.), mirė 2000 m. gruodžio 25 d. Kaune, palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.

1948–1951 m. studijavo monumentaliąją tapybą Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.

1952–1964 m. dirbo Kauno politechnikos institute, kitose įstaigose (dailininkas apipavidalintojas), nuo 1965 m. – Kauno „Dailės“ kombinate (dailininkas, meno vadovas).
Nuo 1960 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1954 m. dalyvavo parodose (individualios Kaune 1964 m., 1985 m., 2000 m.).

Nutapė peizažų („Kelias“, 1965 m.; „Giria“, 1969 m., 1983 m.; „Senoji Nida“, 1971 m.; „Rudens laukai ir avys“, 1974 m.; „Jūra“, 1973 m.; „Dainava“, 1978 m.), tarp jų – Lenkijos, Suomijos, Italijos vaizdų (1966–1972 m.), portretų (B. Bučo, V. Petkevičiaus, abu 1963 m.; D. Kazragytės, 1978 m., 1982 m.; J. Miltinio, 1983 m.).

Sukūrė sienų tapybos kompozicijų, teminių paveikslų („Ignalinos AE statyba“, 1980 m.; „Moderniškoji madona“, 1984 m.), plakatų, akvarelių, knygų iliustracijų.

Ankstyviesiems kūriniams (peizažams) būdingas lyriškumas, vėlyviesiems – racionalumas, metaforiškumas, abstrahuotas paveikslo traktavimas, portretams – psichologizmas.
Kūrinių turi Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Šiaulių „Auštros“ istorijos ir etnografijos muziejus, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir kt.