Vitražo dailininkė, tapytoja, grafikė, scenografė, pedagogė. Gimė 1921 m. balandžio 1 d. Pakruojyje, mirė 2003 m. rugpjūčio 19 d. Kaune.
Stasio Ušinsko sesuo.
1937–1940 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, 1943 m. baigė Vitražo ir scenografijos studijas Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
1947–1951 m. dirbo dėstytoja Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, vėliau – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas).
Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1946 m.
Sukūrė vitražus LSSR paviljonui Liaudies ūkio pasiekimų parodoje Maskvoje (kartu su S. Ušinksu, 1958 m.), restoranams „Jakor“ Maskvoje (kartu su S. Ušinsku, 1967 m.) ir „Mečta“ Ternopilyje (Ukraina, 1968), vitražus ir sienų tapybos darbą vaikų kavinei „Pasaka“ Kaune (1969–1971 m.), sienų pano ir stiklo mozaiką restoranui „Lilija“ Poltavoje (Ukraina, 1971 m.), veidrodinį pano ir langų dekorą Rudaminos paukštyno svetainei ir dekoratyvinę spalvoto stiklo pertvarą tos pačios įmonės valgyklai (1979–1981 m.). Suprojektavo stiklo šviestuvų, dekoratyvinių stiklo vazų, lėkščių, suvenyrų, puoštų glazūromis, graviravimu. Taip pat apipavidalino Kauno muzikinio teatro spektaklių, knygų vaikams. Aliejumi, tempera, akvarele nutapė portretų, figūrinių kompozicijų. Patyrė S. Ušinsko ir art deco įtaką. Kūriniams būdingos aiškios, stilizuotos formos, ornamentiškas linijinis piešinys, lakoniška spalvų gama.
Parodose dalyvavo nuo 1943 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.