Tapytojas. Gimė 1905 m. liepos 27 d. Kaune, mirė 1981 m. rugpjūčio 15 d. ten pat, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui šeima pasitraukė į Peterburgą. 1921 m. grįžęs į Kauną apsigyveno Šančiuose, įsidarbino mokiniu „Šimkūno fotografijoje“, kurioje iš nuotraukų darydavo spalvotus potrtretus. Tais pačiais metais pradėjo lankyti piešimo kursus Liaudies namuose, vėliau įstojo mokytis skulptūros.

1922–1929 m. mokėsi Kauno meno mokykloje, 1944 m. eksternu baigė Vilniaus dailės institutą.
1930 m. su kitais įkūrė Nepriklausomųjų dailininkų draugiją, nuo 1933 m. jos pirmininkas, aktyviai dalyvavo draugijos rengiamose parodose.

1934–1939 m. mokytojavo Kauno 3-ioje gimnazijoje. 1940–1941 m. dėstė Piešimo kursuose Vilniuje, buvo Kauno dailės kooperatyvo „Marginiai“ vedėjas. 1944–1951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 1951–1961 m. dirbo kombinate „Dailė“ Kaune.

1961 m. sunki liga jį prikaustė prie lovos, atėmė dešiniąją ranką. Įkvėpimo pagautas tapė kairiąja.
Savitu ekspresionistiniu stiliumi, subtiliomis niuansuotomis spalvomis nutapė portretų („Autoportretas“, 1927; „F. Kiršos portretas“, 1943; „Režisieriaus J. Miltinio portretas“, 1958), natiurmortų („Natiurmortas“, 1937), peizažų („Nidos miestelis“, 1935; „Bakūžė“, 1935; „Paryžiaus gatvelė“, 1937; „Tiltas Pirėnų kalnuose“, 1939), teminių kompozicijų („Vargšas amatininkas“, 1939).

Ankstyviesiems paveikslams būdingi sidabriniai minkšti tonai, melancholiška nuotaika, vėlyviesiems – dekoratyvumas, sodresnis, įvairesnis koloritas.

Nuo 1929 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos surengtos Kaune 1936 m., 1938 m., 1960 m., 1975 m., 1980 m.
Žymiausi mokiniai: Augustinas Savickas, Sofija Veiverytė, Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė.