Olandų tapytojas, peizažistas. Tikr. Meyndert Lubbertsz. Gimė 1638 m. spalio 31 d. Amsterdame, mirė 1709 m. gruodžio 7 d. ten pat.

Tapytojo J. van Ruysdaelio mokinys.

Nutapė idiliškų, harmoningos kompozicijos, detalaus piešinio peizažų, juose vaizdavo saulės nušviestas atokias kaimo vietoves su medžiais, senais pastatais, vandens malūnais.

Kūriniuose vyrauja džiugi, gamtos ramybę ir didingumą perteikianti nuotaika, lengvos, permatomos, kartais monumentalios (debesys, gausi lapija) formos. Subtiliai perteiktas erdvės įspūdis, šviesos efektai, būdinga vaiskus koloritas, švelnūs spalvų deriniai (alyviniai, rusvi, pilki tonai).

Žymiausi paveikslai:

„Keliautojai“ (1662), „Kelias prie užtvankos“ (1663), „Brederodo pilies griuvėsiai“ (1671), „Vandens malūnas paupyje“ (1659–1660), „Alėja Middelharnise“ (1689).

Padarė įtaką XIX a. anglų peizažistams.