Tapytojas, pedagogas. Gimė 1947 m. sausio 14 d. Paežerėlių k. (Šakių r.).
Violetos Juodzevičienės vyras.
1965–1971 m. studijavo Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija), įgijo pedagogo specialybę, 1977 m. stažavosi Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute.
1972–1978 m. dėstė Lietuvos dailės instituto Tapybos katedroje, 1979–1986 m. mokytojavo Kapsuko (dabar Marijampolė) vaikų dailės mokykloje, nuo 1995 m. – Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas; docentas.
Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1983 m.
Nutapė lakoniško motyvo, taupaus kolorito kompozicijų („Seni laiškai“, 1975 m.), gamtos ir urbanistinių peizažų („Rugiena“, 1975 m.; „Miestas“, 1976 m.; „Senamiesčio stogai“, 1983 m.), portretų (Romo Dalinkevičiaus, Raimondo Martinėno, Arvydo Šaltenio, visi 1978 m.; Vaclovo Vekeroto, 1984 m.). Nepriklausomybės laikotarpiu sukūrė abstrakčių kompozicijų. Darbuose taikomos ekspresyvios meninės priemonės („Nuojauta“, 1993 m.).
Parodų dalyvis nuo 1973 m.
Kūrinių yra Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, LR kultūros ministerijoje.