Ispanų kilmės tapytojas. Gimė 1588 m. sausio 12 d. Chativoje (netoli Valensijos), mirė 1652 m. rugsėjo 12 d. Neapolyje.

Riberos tėvai gyveno pakankamai turtingai. Tėvas užėmė garbingas pareigas, ir norėdamas, kad sūnus gautų gerą išsilavinimą, išsiuntė jį į Valensijos universitetą. Tačiau jaunuolis nesvajojo apie nieką kitą, kaip tik tapti tapytoju. Tad, būdamas 17 metų, metė studijas universitete ir nuėjo mokytis tapybos į F. Ribalto dirbtuvę. Pastebėjęs neeilinius mokinio gabumus, F. Ribaltas pasiūlė jam vykti į Italiją. Taip apie 1607 m. Ch. de Ribera atvyko į Romą. Rašoma, kad jis visai neturėjo pinigų, gyveno iš išmaldos, miegojo kur pakliuvo, bet tapė su įkarščiu, mėgo škicuoti žmones gatvėje. Menininkai pusiau juokais, pusiau užjausdami praminė jį „Lo Spagnoletto“ – mažuoju ispanu, duodavo jam maisto, retkarčiais ir pinigų, kuriuos Ribera tučtuojau išleisdavo dažams. Pasakojama, kad vienam kardinolui pagailo šio jauno vaikino, tad jis pasiėmė jį į rūmus ir pasiūlė pažo pareigas. Tačiau Ribera greitai įsitikino, kad prabanga kenkia jo menui ir vėl sugrįžo į gatvę. Gyvendamas Romoje dailininkas studijavo garsiųjų meistrų – Raffaeli’o, A. Carracci’o ir Caravaggio darbus, buvo nuvykęs net į Parmą bei Modeną, kad pamatytų daugiau pastarojo kūrinių. Būtent novatoriškasis Caravaggio menas Ch. de Riberai pasirodė artimiausias ir priimtiniausias. Akademistų priešas M. M. da Caravaggio įtakojo realistinės dailės krypties atsiradimą Italijoje. Jis atmetė klasikinį grožio idealą, pasuko natūros link ir pasinėrė į realizmą. Caravaggio kūrybos paveikta kryptis vadinama natūralistų arba tenebrozių vardu.
Apie 1616 m. dailininkas išvyko į Neapolį, kuris tuo metu priklausė Ispanijai. Pasakojama, kad čia gabųjį jaunuolį pastebėjo turtingas pirklys. Jis priėmė Riberą į savo namus ir ištekino už jo savo dukterį Cateriną Azzolino. Vargingas dailininko gyvenimas baigėsi. Ribera tapo vienu populiariausių ir daugiausiai užsakymų gaunančiu dailininku. Jų gaudavo net iš Ispanijos karaliaus Pilypo IV, o Neapolio bažnyčios ir vienuolynai varžėsi tarpusavyje dėl Riberos paveikslų. 1630 m. Ribera tapo Šv. Luko akademijos nariu, o popiežius apdovanojo jį „Kristaus drobulės“ ordinu. Bet Ribera tapė su tokiu pat užsidegimu kaip ir anksčiau – nuo ryto iki vakaro ir tapo autoritetu tarp Neapolio tapytojų.                                                 

Ispanų, italų.
Jusepe de RIBERA ratas, Neapolio mokykla