François Selimand
Gimimo vieta | Lionas, Prancūzija |
Mirties data | 1801 m. (?) |
Vardas | François |
Pavardė | Selimand |
Vardas originalo kalba | François |
Pavardė originalo kalba | Selimand |
Profesija | audėjas |
Išsami biografija
Audėjas. Gimė Lione, gimimo data nežinoma, mirė 1801 m. (?).
1774 m. atvyko į Gardiną, dirbo 4 metus, bet apie jo darbus čia neišliko jokios informacijos. Buvo išpirkęs likviduojamos Gardino įmonės stakles.
Nuo 1781 m. dirbo Kobylkoje kartu su Jonu Kristijonu Blumu ir Steponu Filsjeanu „Šilko fabriko kompanijoje“.
1785 m. tampa samdomu darbininku, S. Filsjeanas išperka jo dalį.
F. Selimandas Kobylkose pasistatė mažą namelį, čia gyveno ir dirbo 10 metų. 1787 m. S. Filsjeanas nutraukia su juo sutartį, nes fabrikas menkai prižiūrimas. Pardavęs namą F. Selimandas persikelia į Varšuvą.
Nuo 1790 m. dvejiems metams sudaro sutartį su Paschaliu Jakubovičiumi – prižiūrėti visą fabriko veiklą. Viena iš sąlygų – jeigu fabrikas būtų prijungtas prie Lipkuvo, tai dalis staklių atitektų jam. Ši sutartis buvo nutraukta 1791 m. liepos mėn., F. Selimandas buvo pašalintas, o Varšuvos fabrikas prijungtas prie Lipkuvo.
F. Selimandas persikelia į Kožecą Voluinėje, čia įkuria persinę su keliomis dirbtuvėmis ir dirba su dalininku K, nes sutinkama signatūroje Selimand et K. Gali būti, kad jis nebuvo dalininkas, o ta raidė K galbūt yra Kompanijos trumpinys. Kiek veikė persinė – neaišku. Jis čia minimas 1800 m.
Respublikoje F. Selimandas išgyveno apie 20 metų ir dirbo žymiausiose manufaktūrose, pradedant Gardinu ir baigiant Kožecu (išskyrus Slucko). Tik Kožece austos juostos turi jo signatūras.
Nepaneigiami pedagoginiai F. Selimando nuopelnai: ne vienas jo išmokytas audėjas vėliau sėkmingai darbavosi įvairiose Respublikos manufaktūrose, kurdamas puikios techninės kokybės ir išraiškingo dekoro kontušo juostas.
Kiti vardo, pavardės variantai
Vardas | Pavardė | Kalba |
---|---|---|
Fransua | Selimanas |
Šaltiniai
Pasy kontuszowe, Warszawa, 1995. Martinaitienė G. M. Kontušo juostos Lietuvoje, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. |