Tapytojas, pedagogas. Gimė 1935 m. kovo 10 d. Klangių k. (dabar Jurbarko r. Kitais duomenimis gimė Veliuonoje), mirė 2011 m. birželio 28 d. Vilniuje. Palaidotas Veliuonos kapinėse.
Smuikininko, pedagogo Petro Kuncos brolis.
1953 m. baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą (dabar Kauno dailės gimnazija). 1953–1959 m. studijavo tapybą Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1965–1999 m. dėstė Čiurlionio meno mokykloje.
Nuo 1962 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos-Prancūzijos asociacijos narys.
Nutapė peizažų, daugiausia pajūrio ir Kuršių nerijos vaizdų („Apleista kuršvaltė“, 1958 m.; „Nidos architektūrinis motyvas“, 2004 m.), „Vilniaus peizažų“ seriją, portretinių („Nidos žvejai“, 1962 m.; „Vilniaus kvartetas“, 1973 m.; „Prof. Donatas Sauka“, 1979 m.; „Aktoriaus Broniaus Gražio portretas“, 2004 m.; „Signataro Gedimino Ilgūno portretas“, 2006 m.); figūrinių („Aktas pakeltomis rankomis“, 1985 m.; „Šokėja Giedrė“, 1986 m.) kompozicijų, natiurmortų („Stalas“, 1968 m.; „Arbūzai“, 1978 m.).

Sukūrė koliažų („Lietaus spalva“, 1997 m.; „Pakrantė III“, 1999 m.).

Tapyba koloristinė, artima prancūzų fovizmo, kubizmo stilistikai, ryškūs vaizdo konstravimo racionalūs principai. Ekspresyviomis linijomis, ryškiomis spalvomis kuriamas stilizuotas tikrovės vaizdas.
Nuo 1960 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, užsienio šalių muziejai.