Lietuvių kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Nuo 1909 m. Kijevo universitete studijavo teisę. 1912 m. už lietuvišką veiklą suimtas, kalintas, už priklausymą Lietuvos socialdemokratų partijai pašalintas iš universiteto. 1915 m. eksternu baigė Saratovo universiteto Teisės skyrių. 1916–1918 m. mokytojavo lietuvių karo pabėgėlių mokykloje Velikije Lukuose, nuo 1918 m. – Telšiuose. 1920 m. Steigiamojo Seimo atstovas nuo Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos. Nuo 1920 m. Švenčionių, 1923–1927 m. Palangos, Ylakių gimnazijų direktorius, dėl laisvamaniškų pažiūrų iš pareigų atleistas. 1929 m. atvykęs į Vilnių Lietuvių mokslo draugijoje vadovavo lietuvių kalbos žodžių ir tautosakos rinkimui; nuo 1933 m. draugijos valdybos narys. Lenkijos valdžios 1923 m. ir 1936 m. ištremtas iš Vilniaus krašto. Nuo 1941 m. dirbo Lietuvių kalbos institute. Nuo 4 dešimtmečio antrosios pusės Žemaitijoje rinko lietuvių tautosaką, materialiosios kultūros eksponatus. Iš viso užrašė apie 80 000 žodžių, daugiau kaip 5000 tautosakos kūrinių. Parašė knygelių. Nužudytas nenustatytomis aplinkybėmis.