Grafikas. Gimė 1929 m. birželio 1 d. Kaune, mirė 1977 m. vasario 10 d. Maskvoje, palaidotas Vilniuje Antakalnio kapinėse. Dailininkės Aistės Jurgos Krasauskaitės tėvas.
1948–1952 m. mokėsi LSSR valstybiniame kūno kultūros institute. 1952–1958 m. studijavo grafiką Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 
Nuo 1961 m. LDI dėstytojas; docentas (1969 m.).
Nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 
LSSR valstybinės premijos (1965 m.), SSRS valstybinės premijos (1976 m.) laureatas. LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1968 m.), LSSR liaudies dailininkas (1977 m.). 
Plačių interesų asmuo: sportavo (1957–1959 m. LSSR vandensvydžio rinktinės kapitonas, 35 kartus gerino Lietuvos plaukimo rekordą), išbandė jėgas operos ir kino mene (Liutauro partija mėgėjiškame Jurgio Karnavičiaus operos „Gražina“ pastatyme, 1961 m.; jūrininko vaidmuo rež. Raimundo Vabalo filme „Žingsniai naktį“, 1962 m.).
Vienas žymiausių 7-ojo dešimtmečio kartos menininkų, siekusių modernizuoti lietuvių dailę. Buvo ypač populiarus SSRS. 

Daugiausia kūrė linoraižinio, medžio raižinio, litografijos ir cinkografijos technika.

Iliustravo knygų (daugiausia poezijos): Vaižganto „Dėdės ir dėdienės“ (1958 m., išl. 1963 m.), Justino Marcinkevičiaus „Kraujas ir pelenai“ (1960 m.), „Siena“ (1968 m.), „Šešios poemos“ (1973 m.) ir kitų.

Sukūrė estampų, piešinių, šaržų, pastelių.

Kūriniai metaforiški, filosofiški, asociatyvūs, būdingi saviti įvaizdžiai, simboliai, nepriekaištingas piešinys, linijų raiški ritmika, labai plonos linijos juodame fone sukuria skambėjimo įspūdį.

Nuo 1959 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje; apie 30 individualių parodų: Vilniuje (1964 m., 1970 m.), Maskvoje (1962 m., 1973 m.), Taline, Kijeve (1964 m.), Krokuvoje, Sofijoje, Plovdive (1970 m.), Belgrade ir kitur.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje, Ellex, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje. 
Sukurtas televizijos filmas „Stasys Krasauskas“ (rež. Rimantas Smetona, 1979 m.)