Tapytojas, rašytojas, pedagogas. Gimė 1939 m. birželio 20 d. Vandžiogaloje (Kauno r.), mirė 1986 m. birželio 20 d. Kaune.
Jono Martinaičio sūnus, tapytojo Arvydo Martinaičio tėvas.
1950–1957 m. mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje (dabar Kauno dailės gimnazija). 1958–1964 m. studijavo tapybą Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1964–1965 m. Kauno aštuonmetės vaikų dailės mokyklos mokytojas. 1967–1968 m. Kauno gamyklos „Metalas“ dailininkas. 1968–1969 m. Kauno Pramoninės statybos projektavimo instituto maketų grupės vadovas. Nuo 1969 m. mokytojavo Kauno keturmetėje vaikų dailės mokykloje.
Nuo 1971 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
LSSR valstybinės literatūros ir meno premijos laureatas (1987 m.).
Periodikoje publikavo prisiminimų apie dailininkus, dailės kritikos straipsnių, paliko nespausdintų eilėraščių, prozos kūrinių fragmentų.

Nutapė peizažų („Žydėjimas ant Laumių kalno“, 1971 m.; „Paukščiai ir saulė“, 1972 m.), figūrinių kompozicijų („Pabaigtuvės ant Gudkalnio“, 1969 m.; „Junkilų moterys ir Varmikė“, 1974 m.; „Mano vaikystės vakaras“, 1979 m.; „Visi mes mylime Pinokį“, 1980 m.; „Abrakadabra“, 1985 m.), natiurmortų („Natiurmortas su vėžiais“, 1973 m.; „Natiurmortas“, 1977 m.). Kūrybai būdinga aiški kompozicija, išryškinta faktūra, ritmiški potėpiai, kontrastingas sodrus koloritas, vyrauja žalia, raudona, žalvario spalvos, ryšku metaforiškumas, ironija, groteskas, realybė dažniausiai susipynusi su pasaka. Paveikslų personažai – moterys (gražuolės, nuotakos, motinos, mūzos), keliaujantieji, valkataujantieji aktoriai ir muzikantai, kaukėtos figūros (pajacai, arlekinai, Pinokis), vaikai, paukščiai, kaliausės. Parašė eilėraščių („Paskui medinį arkliuką“, išleista 1994 m.), apysakų. 
Nuo 1965 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus Vilniuje, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas, Ellex.