Regina Ingelevičienė

Vardas Regina
Pavardė Ingelevičienė
Mergautinė pavardė Matuzonytė
Profesija tapytojas
Gimimo data 1905-08-29

Išsami biografija

Tapytoja. Gimė 1905 m. rugpjūčio 29 d. Vabalninke (Biržų r.), mirė 1980 m. kovo 30 d. Niujorke (JAV).

1925–1931 m. mokėsi Kauno meno mokykloje pas J. Vienožinskį, A. Galdiką, P. Kalpoką, lankė A. Varno dekoratyvinės tapybos studiją. Baigusi studijas dėstė piešimą seserų kazimieriečių gimnazijoje Kaune, 1936–1937 m. tobulinosi Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. 1944 m. iš Lietuvos pasitraukė į Vakarus, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, 1949 m. persikėlė į Niujorką.

Nuo 1938 m. Lietuvos moterų dailininkių draugijos narė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos narė.

Nuo 1931 m. dalyvavo parodose Lietuvoje (1937, 1940, 1943 m. Kaune), 1947 m. Miunchene (Vokietija), nuo 1953 m. – parodose JAV. 1988 m. kūriniai eksponuoti Lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos parodoje Vilniuje. Retrospektyvinės kūrybos parodos po mirties surengtos 1983 m. Niujorke, 1985 m. Čikagoje, 2013 m. Vilniuje ir Rokiškyje.

Tęsė Lietuvos tarpukario tapybos tradicijas, domėjosi fovizmu. Paveikslai apibendrinto ritminio piešinio, dekoratyvūs, ekspresyvaus potėpio. Pagrindinės raiškos priemonės – linija ir spalva, jų ritminė darna ar įtampa. Ankstyvoji tapyba niūroka, tamsaus kolorito, emigracijoje kūryba keitėsi nuo emocingų impresionistinės nuotaikos paveikslų sąlygiškų vaizdų link. Nuo 8 deš. koloritas šviesėjo, skaidrėjo, realius motyvus keitė abstraktesnė raiška. Tapė peizažus, portretus (V. Ingelevičiaus, A. Varno), autoportretus, figūrines buities, religines kompozicijas, dažna moters ir vaiko, tremties tema („Motina“, 1952–1963; „Prie kryžiaus“, 1957–1967; „Laisvės kovotojo mirtis“, 1962–1967).

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje (2012 m. dailininkės šeima perdavė muziejui 222 tapybos kūrinius), Žemaičių „Alkos“ muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Kiti vardo, pavardės variantai

Vardas Pavardė Kalba
Regina Matuzonytė-Ingelevičienė lietuvių kalba 

Kultūrinė terpė

Lietuvių išeivija.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.