Algirdas Mykolas Dobrovolskis
Gimimo vieta | Radviliškis, Lietuva |
Mirties data | 2005-06-23 |
Vardas | Algirdas Mykolas |
Pavardė | Dobrovolskis |
Profesija | kunigas, vienuolis, pamokslininkas |
Gimimo data | 1918-09-29 |
Išsami biografija
Kunigas, pamokslininkas, vienuolis kapucinas, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai veikėjas, viena žymiausių Kėdainių rajono asmenybių. Gimė 1918 m. rugsėjo 29 d. Radviliškyje, mirė 2005 m. birželio 23 d. Kaune, palaidotas Paberžės bažnyčios šventoriuje.
Baigė Kauno jėzuitų gimnaziją. 1936 m. įstojo į Plungės kapucinų vienuolyną. 1944 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus. Iki 1947 m. kunigavo Plungėje. Perkeltas į kapucinų vienuolyną ir parapiją Petrašiūnuose, Lietuvos bažnyčiose pradėjo sakyti pamokslus, kuriuose ragino tikinčiuosius nepasiduoti sovietinės valdžios įtakai, nebendradarbiauti su MGB, remti antisovietinį pasipriešinimą. 1948 m. jam uždrausta pamokslauti Kauno arkivyskupijoje, apkaltintas antisovietine propaganda, suimtas, Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų griežto režimo lagerio, kalėjo Intoje.
1956 m. rugpjūčio mėn. paleistas, grįžo į Lietuvą. 1957 m. kovo mėn. vėl suimtas, kalintas Vorkutlage. 1957 m. rugpjūčio mėn. paleistas. Grįžęs į Lietuvą kunigavo Joniškio, Ukmergės, Raseinių dekanatų bažnyčiose. Nuolat buvo sekamas sovietinio saugumo, darytos kratos, kurių metu konfiskuoti pamokslų konspektai, R. M. Rilkės eilėraščių vertimai, uždrausta dėvėti kapucinų drabužius. 1960–1961 m. drausta aukoti Mišias, sakyti pamokslus. 1966 m. perkeltas i Paberžę (dab. Kėdainių rajono savivaldybė).
Greta sielovadinio darbo rinko bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą. Laikė ir platino draudžiamą literatūrą („Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, „Aušra“, pogrindinius leidinius iš Rusijos ir kt.). Pas jį lankėsi daug žmonių, ypač jaunimo, disidentų iš SSRS. 1976 m. tardytas KGB būstinėje Vilniuje.
1978 m. su Kauno arkivyskupijos kunigais pasirašė pareiškimą dėl naujos LSSR konstitucijos straipsnių apie tikinčiųjų teises, 1983 m. – pareiškimą, reikalaujantį nutraukti kunigų Alfonso Svarinsko ir Sigito Tamkevičiaus kalinimą. 1990 m. atkūrė kapucinų namus Dotnuvoje, paskirtas kapucinų gvardijonu, pradėjo vienuolyno restauravimą. 1992–1994 m. spausdino pamokslus laikraštyje „Diena“. Nuo 2002 m. bažnyčios Paberžėje administratorius.
Tėvas Stanislovas rūpinosi Paberžės aplinka, kapinėmis, ne tik bažnyčia ir parapija. Rinko paveikslus, dekoracijas, įkūrė muziejų. Ne be Tėvo Stanislovo pastangų Paberžė tapo svarbiu kultūrinės veiklos centru Kėdainių rajone. Tėvas Stanislovas rūpinosi našlaičiais, narkomanais, alkoholikais, benamiais.
Veikalai: „Tėvo Stanislovo pamokslai“ (1994), „Apie meilę ir tarnystę“ (1997, 2003), „Atsidūsėjimai“ (2003).
Kiti vardo, pavardės variantai
Vardas | Pavardė | Kalba |
---|---|---|
Tėvas Stanislovas | ||
Tėvas Stanislovas OFM Cap. |
Apdovanojimai
Pavadinimas | Valstybė | Apdovanojimas |
---|---|---|
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (4 lpsn.) | Lietuva | 1996 m. |
žūvančiųjų gelbėjimo kryžius | Lietuva | 1999 m. |
Kiti apdovanojimai | 1997 m. – suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas. 1999 m. – Santarvės fondo premija. |
Šaltiniai
Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 41–42. Vikipedija, laisvoji enciklopedija, http://lt.wikipedia.org/wiki/T%C4%97vas_Stanislovas (žiūrėta 2013 10 29).
|