Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas. Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, Jono Jackaus Oginskio sūnus. Vienas žymiausių šios didikų giminės atstovų Lietuvoje. Žmona Teofilė Čartoriska iš Lenkijos Čartoriskių giminės. Vaikai Kazimieras Marcijonas Oginskis ir Elžbieta Magdalena Oginska. 1698 m. birželio 23 d. Raseiniuose išrinktas Žemaitijos seniūnu. Vienas iš Valkininkų konfederacijos, nukreiptos prieš Sapiegų įsigalėjimą Abiejų Tautų Respublikoje, organizatorių, respublikonų vadas. Pasižymėjo 1700 m. lapkričio 18 d. Valkininkų mūšyje prie Lieponių, kuriame jungtinės lietuvių, žemaičių ir Livonijos (Infliantų) pajėgos sumušė reguliariąją Sapiegų kariuomenę, remiamą totorių samdinių. Tačiau Lietuvos grupuočių tarpusavio kovomis pasinaudojo Švedija, užėmusi Livoniją ir Šiaurės Lietuvą.

Po 1700 m. suartėjo su Abiejų Tautų Respublikos karaliumi Augustu II ir tapo savotišku mažuoju Lietuvos karaliuku. Nuo 1703 m. lapkričio 20 d. jis Lietuvos lauko etmonas, su kitais suorganizavo LDK generalinę konfederaciją. 1709 m. trumpai – Lietuvos didysis etmonas.