Kazimierzas Mordasewiczius pradžioje buvo pasirinkęs ne menininko, o kariškio gyvenimą. Pasimokęs Rovno gimnazijoje, 1872 m. jis įstojo į Maskvos III kadetų korpusą, kur tarnavo metus, 1875(6?)–1877 m. – junkerių pėstininkų mokykloje Kijeve. Spėjama, kad dalyvavo Rusijos-Turkijos kare (1877–1879), iki 1881 m. gyveno Lucke, Blahove, Vinicoje, Kremenece. 1881 m., išėjęs į atsargą, įstojo į Varšuvos piešimo klases, jo mokytojai buvo Wojciechas Gersonas (1831–1901), Aleksanderis Kaminskis (1823–1886). 1882–1886 m. sėkmingai studijavo Imperatoriškojoje Peterburgo dailės akademijoje, keletą kartų buvo apdovanotas sidabro medaliais, o 1886 m. už kūrinį „Kristus išgydo du akluosius“ apdovanotas mažuoju aukso medaliu, jam suteiktas III laipsnio dailininko vardas. 1891–1894 m. gyveno Voluinės ir Podolės gubernijose. 1895 m. keliavo po Italiją, Ispaniją, kur kopijavo didžiųjų meistrų kūrinius. 1896 m. įsikūrė Varšuvoje, įsteigė portretinės tapybos studiją. Nuolat keliavo po Lenkijos, Lietuvos dvarus, tapė pagal užsakymus, vasaromis buvojo Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. I pasaulinio karo metus praleido Varšuvoje, 1921 m. išvyko į Paryžių, kur po poros metų žuvo automobilio avarijoje. Pagrindinis K. Mordasewicziaus kūrybos žanras buvo portretas, kurių sukūrė per 800. Aliejumi, akvarele pastele portretavo  artimuosius, lenkų kultūros veikėjus, lietuvių ir lenkų aristokratus, kariškius, mokslininkus (pavyzdžiui, A. Mickevičių, H. Sienkiewiczių, E. Ožeškienę, M. Skłodowską-Curie). Portretai pasižymėjo psichologiniu jautrumu, meistrišku drabužių, medžiagiškumo perteikimu. 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje už grafienės F. portretą dailininkas apdovanotas garbės diplomu. Taip pat išliko peizažų, aktų, religinių paveikslų bažnyčioms. Dailininkas iliustravo ir literatūros kūrinius, yra sukūręs skulptūrų .