Dailininkas (tapytojas, mozaikininkas, grafikas). Gimė 1910 m. gruodžio 24 d. Rygoje. Mirė 1990 m. lapkričio 11 d. Vilniuje.
1928–1935 m. studijavo grafiką ir dekoratyvinę tapybą Kauno meno mokykloje.

1932 m. su kitais įkūrė „Revoliucinių menininkų“ kuopelę, nelegalią „Raudonojo  titnago“ spaustuvę (1933); su kitais parengė almanachą „Žingsnis“ (1934), leido pogrindinį satyrinį žurnalą „Šluota“ (buvo Nr. 1–6 redaktorius). 1935–1945 m. dirbo dailininku kai kuriose Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos vietovėse, buvo 1946 m. Valmieros (Latvija) teatro dailininkas. Parodose dalyvavo nuo 1946 m. 1946–1952 m. dėstė Lietuvos dailės institute.

Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos nusipelnęs meno veikėjas (1965).
Darbai pasižymi aktualia to meto tematika, revoliucinėmis nuotaikomis. Nutapė portretų (Petro Cvirkos – 1948, J. Stiburio – 1961, abu saugomi Lietuvos dailės muziejuje, toliau – LDM), peizažų („Rugiapjūtė“ 1968, „Peizažas“ – 1986 (abu LDM), „Pamario–Kintų“ ciklas – 1984), sukūrė estampų („Darbo, duonos!“ – 1934, „Turgus“ – 1956), mozaikų (Lenino – 1957, 1963, 1973, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – 1946, 1962). Restauravo dalį Vilniaus universiteto sienų tapybos (1956–1958).
Parengė knygą „Vytautas Putna“ (1962).