1919–1923 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. Nuo 1920 m. studijavo Aukštuosiuose kursuose, nuo 1922 m. – Lietuvos universitete, 1930 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. K. Būgos, J. Jablonskio, J. Balčikonio mokinys. 1925–1944 m. dirbo mokytoju Panevėžyje, iki 1936 m. – mokytojų seminarijoje. Nuo 1939 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys. 1940 m. liepos – 1941 m. sausio mėn. sovietinės valdžios kalintas Panevėžio kalėjime. 1941 m. su kitais leido savaitraštį „Išlaisvintasis panevėžietis“. 1941–1944 m. Panevėžio berniukų gimnazijos direktorius.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Suorganizavo lietuvių mokytojų kursus ir jiems 1945–1948 m. vadovavo, 1946 m. parengė Lietuvių kalbos konspektą mokytojų kursams ir gimnazijai. 1945–1948 m. redagavo laikraštį „Lietuvių informacija“, 1946–1948 m. žurnalą „Žingsniai“. 1949 m. persikėlė į JAV. Dirbo laikraštyje „Keleivis“, Lietuviškosios enciklopedijos redakcijoje.

Tyrė lietuvių kalbos tarmes, kirčiavimą, senovės lietuvių etnines ribas. Prisidėjo prie „Lietuvių kalbos žodyno“ rengimo, užrašė daugiau kaip 8000 žodžių. Rinko tautosaką, 1925 m. parengė „Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programą“, kaupė medžiagą seniesiems Lietuvos vietovardžiams tirti.