1891 m. eksternu baigė Sankt Peterburgo universitetą (teisę). Trumpai (Samaroje bei Sankt Peterburge) dirbo advokato padėjėju.

1892 m. Samaroje, nuo 1893 m. Sankt Peterburge dalyvavo marksizmą propaguojančių būrelių veikloje, tapo vieno jų, nuo 1895 m. ir jo paties iniciatyva įkurtos Kovos sąjungos darbininkų klasei išvaduoti vadovu. 1897 03–1900 m. gyveno tremtyje policijos prižiūrimas Šušenskojės kaime (Minusinsko apygarda, Rytų Sibiras), 1900 07–1917 03 gyveno užsienyje (tik 1905 11–1907 12 buvo sugrįžęs į Rusiją, gyveno Sankt Peterburge bei Kuokkaloje, Suomija). Buvo vienas pagrindinių laikraščio "Iskra", vėliau kitų bolševikų laikraščių iniciatorių bei redaktorių; nuo 1901 m. gruodžio mėn. pasirašinėjo Lenino slapyvardžiu. Nuo Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos II suvažiavimo (1903) šios partijos bolševikų frakcijos, kuri vėliau tapo atskira partija ir 1918 m. pasivadino Rusijos komunistų partija (bolševikų), kūrėjas, vadovas ir ideologas. V. Leninas buvo vienas pagrindinių 1917 11 07–08 bolševikų įvykdyto Spalio perversmo ir komunistinės revoliucijos Rusijoje ideologų, organizatorių, vadovų. V. Leninas tapo bolševikinės vyriausybės – Liaudies komisarų tarybos – pirmininku (iki 1924) bei pirmuoju Sovietų Rusijos (nuo 1922 SSRS) vadovu.