Skulptorė, iliustruotoja, mokytoja, teatro aktorė. Gimė 1916 m. gruodžio 7 d. Vilniuje, mirė 1955 m. rugsėjo 24 d. ten pat; palaidota Rasų kapinėse.
Rašytojos ir vertėjos Aldonos Liobytės sesuo, Jono Vilučio žmona, Mikalojaus Povilo Vilučio motina.
1934–1936 m. studijavo geografiją Stepono Batoro universitete. 1936–1939 m. lankė trimetę fizinio auklėjimo studiją Krokuvoje. 1942–1943 m. mokėsi skulptūros Vilniaus dailės akademijoje; 1949 m. baigė šią specialybę Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1939–1940 m. Vilniaus IV gimnazijos kūno kultūros mokytoja. 1941–1944 m. Vilniaus „Vaidilos“ teatro, 1945–1947 m. Vilniaus lėlių teatro aktorė. Nuo 1950 m. vadovavo vaikų dailės būreliui Vilniaus pionierių rūmuose.
Nuo 1949 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Sukūrė portretų, dekoratyvinių kompozicijų, iliustravo knygų vaikams (Petras Cvirka „Aukso obelis“, 1950 m.; Eduardas Mieželaitis „Ką sakė obelėlė“, 1951 m.; kt.). Ypač mėgo vaizduoti vaikus, jaunus žmones. Darbams būdinga realistinė maniera. Skulptūros pasižymi tikslia psichologine pagava, įtaigiai perteikta nuotaika.
Nuo 1949 m. dalyvavo Lietuvos dailininkų grupinėse parodose Vilniuje. Asmeninė kūrybos paroda Vilniaus galerijoje „Kairė-dešinė“ (2016 m.).
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Vilniaus dailės akademijos muziejuje.