Vertėjas. Gimė 1925.05.24 Aleniškėse (Trakų r.). Mirė 2006.05.17.
Mokėsi Vievio pradžios mokykloje, Kaišiadorių gimnazijoje, Vilniaus universitete studijavo lietuvių literatūrą. Dar būdamas penkto kurso studentas, 1951 m. pradėjo dirbti „Vagos” leidykloje ir pasiliko joje ilgam. Dirbo  redaktoriumi verstinės literatūros bei   lietuvių literatūros redakcijose,  1973-1979  ėjo vyr. redaktoriaus pavaduotojo pareigas, o 1979-1984  m. –  vaikų ir jaunimo verstinės literatūros vyresniojo mokslinio redaktoriaus. 1985-1988 m. dirbo „Vyturio” leidyklos  vyr. moksliniu bendradarbiu, o 1993-1995 buvo LRS Literatūros fondo komiteto pirmininkas. Pastaraisiais metais, kovodamas su sunkia liga, vertėjas dirbo tik namuose.
Stasys Sabonis – žymus rusų, lenkų, čekų, slovakų, serbų-chorvatų literatūrų vertėjas į lietuvių kalbą. Vertimus pradėjo spausdinti 1953 metais.  Lietuvių skaitytojus jis supažindino su M.Bubenovo, G.Briancevo, M.Teveliovo, I.Šamiakino, R.Tagorės, S.Lemo, M.Stelmacho, I.Andričiaus, D.Grobako, V.Minačo, F.Hečko, E.Košo ir kitų rašytojų kūryba. Jau sirgdamas Statys Sabonis išvertė serbų, kroatų pasakas „Velnio vedybos” (1998), „Slovakų pasakas” (1999),  H.Doskočilovos „Kaip kurmiukas pagydė pelytę” (2000).
Lietuvos teatrai rodė jo verstas E.Švarco, A.Ustinovo, E. de Filipo ir daugelio kitų dramaturgų pjeses.
S. Sabonio vertimams  būdinga nepriekaištinga kalbos kultūra, jo darbai liudija aukštą vertėjo-menininko meistriškumą. Jo ilgametė redaktoriaus, leidėjo patirtis  tapdavo turiningomis pamokomis ateinantiems į šį nelengvą darbo barą jauniems literatams, o nuoširdus,  pagarbus, padrąsinantis, patariantis žodis jaunesniems kolegoms  buvo būdingas šio žmogaus kasdienybės bruožas.