1941 m. baigė Vilniaus universitetą, studijavo istoriją. 1936–1942 m. dirbo Kultūros muziejuje Kaune. 1942–1944 m. dirbo Kultūros paminklų apsaugos įstaigos Etnografijos skyriaus vedėju. 1945–1950 m. dirbo M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. 1951–1952 m. dirbo Istorijos institute, 1956–1986 m. – Statybos ir architektūros institute. 1945–1972 m. dėstė aukštosiose ir specialiose vidurinėse mokyklose. 1970–1974 m. vadovavo Lietuvos liaudies buities muziejaus detalizuoto generalinio plano parengimui, padėjo atrinkti eksponatus. Tyrinėjo lietuvių liaudies ir monumentaliosios architektūros istoriją, dailę.
Svarbiausi veikalai: studija „Kaimo skrynios Užnemunėje“ (1941); albumų serijos „Lietuvių liaudies menas“ knygos (parengė su kitais autoriais) „Architektūra“ (1957, 1965), „Mažoji architektūra“ (1970); „Lietuvių liaudies architektūra“ (kartu su kitais autoriais, 1965, 1968), „Lietuvių liaudies architektūros paminklai: Zervynų kaimas“ (kartu su kitais autoriais, 1974), „Vilniaus architektūra“ (kartu su kitais autoriais, 1985), „Lietuvos architektūros istorija“ (kartu su kitais autoriais, išleista 1987), „Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija (kartu su T. Adomoniu, išleista 1987), „Tytuvėnų architektūros ansamblis (kartu su A. Baliuliu, išleista 1987).
1970 m. už leidinį „Lietuvių liaudies architektūra“ apdovanotas LSSR valstybine premija.