Vokiečių rašytojas, kilęs iš lietuvių šeimos.

Pradžios mokyklą lankė Klaipėdoje, 1619 m. išvyko į Karaliaučių.1626–1630 m. studijavo teologiją, filosofiją ir literatūrą Karaliaučiaus universitete. Nuo 1639 m. profesorius, nuo 1656 m. rektorius. Vienas Karaliaučiaus poetų būrelio vadų.

Vokiečių ir lotynų kalbomis parašė proginių eilėraščių, bažnytinių giesmių, pkesių. 1638 m. iškilmingomis S. Dacho kūrybos eilėmis buvo sveikinamas į Karaliaučių iš Berlyno atvykęs Prūsijos kunigaikštis Georgas Vilhelmas. Poezijoje apdainuojamas gamtos grožis, tikėjimas gėrio pradu žmoguje, reiškiama užuojauta vargšams, kenčiantiems. Ypač išgarsėjo daina virtusi Simono Dacho poema „Taravos Anikė“ (vok. „Ännchen von Tharau“, 1637 m.).

Į D. Kleino lietuvių kalbos gramatiką (1653) įdėjo dedikaciją, kurioje iškėlė autoriaus nuopelnus lietuvių kalbai.