Skulptorius, lipdytojas, dirbtinio marmuro meistras. Kilęs iš Insbruko (Austrija). Mirė 1764 m. Vilniuje, palaidotas Vilniaus bernardinų bažnyčioje arba kapinėse.

1746 m. minimas kaip Vilniaus miesto pilietis. 

Kūrė figūrines skulptūras bei rokoko stiliaus ornamentinius lipdinius. ~1747–1750 m. kartu su architektu Jonu Kristupu Glaubicu ir drožėju Juozapu Voščinskiu rekonstravo Vilniaus jėzuitų Šv. Jono bažnyčią. Iki 1748 m. sukūrė šv. Jono Nepomuko, šv. Jono Evangelisto ir šv. Jono Krikštytojo skulptūras, ~1748 m. – šv. Pranciškaus Ksavero skulptūrą vakariniame bažnyčios fasade. 1746 m. pasirašė sutartį dirbti benediktinių Šv. Kotrynos bažnyčios Dievo Apvaizdos koplyčioje. Pagal architekto (veikiausiai J. K. Glaubico) projektą nulipdė 18 koplyčią puošiančių kapitelių bei pastatė lipdiniais, skulptūromis ir dirbtiniu mamrmuru dekoruotą altorių. 1752–1753 m. galbūt dirbo bonifratų Šv. Kryžiaus bažnyčioje. 1759 m. minimas Slanimo bernardinių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje išmūrijęs ir papuošęs Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo, Nukryžiuotojo, Šv. Pranciškaus altorius, sakyklą, klausyklą. Turbūt sukūrė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Šv. Juozapo altorius (baigti 1764 m.). 1760 m. minimas išmūrijęs 3 altorius Slanimo bernardinų Švč. Trejybės bažnyčioje. 1760 m. J. Hedelis (arba jo brolis Josephas Hedelis) dekoravo Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės altorių Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje. Vladas Drėma J. Hedeliui prisikiria Vilniaus Šv. Jono bažnyčios didžiojo ir šoninio altoriaus angelų figūras, visą šv. Jonų skulptūrų ciklą šoninuose altoriuose ir kai kurias kitų šventųjų figūras, taip pat Mažosios kongregacijos koplyčios vartų supraportą bei sparnuotus angelus koplyčios viduje; Šv. Kotrynos bažnyčios didžiojo ir šoninių altorių statulas; jėzuitų Šv. Kazimiero bažnyčios šoninių altorių skulptūras. 1750–1759 m. galbūt dirbo su J. K. Glaubicu Polocko unitų Šv. Sofijos sobore.

Kūrybai būdingi vėlyvojo baroko bruožai.