Vienas iš produktyviausių ir įtakingiausių LDK vėlyvojo baroko tapytojų. Tapytojo Juozapo Ksavero Heskio tėvas. Kūrė portretus, natiurmortus, peizažus, religinius paveikslus ir sienų tapybos kompozicijas. 1727–1740 m. dirbo LDK kanclerienės Onos Kotrynos Sanguškaitės Radvilienės davre, nuo 1740 m. – Mykolo Kazimiero Radvilos Žuvelės dvare Nesvyžiuje. 1733–1737 m. dekoravo Palenkės Bialos ir Slavacineko rūmus, tapė sienų apmušalus. 1733 m. nutapė Jono Vladislovo Radvilos portretą, 1737 m. – LDK raikytojo Martyno Radvilos portretą. 1740 m. rudenį dekoravo Nesvyžiaus pilies interjerus: tapė supraportus, atliko auksavimo darbus. Nuo 1742 m. buvo Sveržanio fajanso manufaktūros vyriausiasis prižiūrėtojas. 1743 m. galbūt dekoravo Rucicos unitų cerkvę ir nutapė Albos peizažą. 1744 m. dekoravo M. K. Radvilos Žuvelės Gardino rūmų interjerus. 1745–1746 m. tikriausiai su Kazimieru Liutnickiu tapė paveikslus Olykos pilies salei. 1747 m. retušavo Radvilų portretus giminės albumui. 1748 m. dirbo Nesvyžiaus pilyje, auksavo bibliotekos paveikslų rėmus. 1750–1753 m. dekoravo Nesvyžiaus jėzuitų Dievo Kūno bažnyčią. 1751 m. tai pačiai bažnyčiai tapė Radvilų portretus ir tikriausiai religinius paveikslus, 1752 m. nutapė „Paskutinę vakarienę“ šios bažnyčios didžiajam altoriui. Nuo 1752 m. kartu su kitais kūrė gobelenų projektus, vaizduojančius radvilų giminės istoriją. 1753 m. sukūrė dekoracijų Slucko teatrui. 1755 m. dirbo Nesvyžiuje, restauravo pilies galerijos portretus ir turbūt dekoravo pilies sales. 1756–1759 m. galbūt dirbo Nesvyžiaus benediktinių Šv. Eufemijos bažnyčioje.