Tapytojas. Nuo 1583 m. dirbo valdovui Steponui Batorui. Po jo mirties 1586 m. užmezgė ryšius su imperatoriaus Rudolfo II dvaru Prahoje, nuo 1590 m. dirbo Zigmantui Vazai. Gyvenimo pabaigoje grįžo į Vroclavą. Garsėjo Lenkijoje kaip vienas geriausių to meto portretistų. Tapė aliejiniais dažais ant drobės ir skardos. Išliko Stepono Batoro (1583), Zigmanto Vazos (1590), Onos Jogailaitės (1595) portretai, taip pat Zigmanto vazos, jo žmonos Onos Habsburgaitės ir mažamečių vaikų miniatiūriniai portretai (visi 1598).