Italų renesanso tapytojas. Umbrijos mokyklos atstovas. Tikr. Bernardino di Betto. Tapybos mokėsi Perudžoje. Dirbo Perugino asistentu, 1481–1482 m. kartu su juo nutapė freskų Siksto koplyčioje. Kiti žymesni sienų tapybos kūriniai: freskų ciklas Šv. Pranciškaus ir Bernardo Sieniečio gyvenimai Bufalinio koplyčioje, Santa Maria d’Aracoeli bažnyčioje (1487–1489), koplyčių freskos (1488–1491) ir presbiterijos skliauto freska Švč. Mergelės karūnavimas (1509) Santa Maria del Popolo bažnyčioje (visi Romoje), freskos popiežiaus rezidencijoje Appartamento Borgia Vatikane (dabar Vatikano biblioteka, 1492–1494), ciklas Švč. Mergelės Marijos ir jauno Kristaus gyvenimai Baglioni koplyčioje, Santa Maria Maggiore bažnyčioje, Spele (1500–1501), ciklas Popiežiaus Pijaus II gyvenimas (1502–1508) ir freska Popiežiaus Pijaus III karūnavimas (1503) Piccolomini bibliotekoje, Sienoje. Nutapė religinės tematikos paveikslų (Švč. Mergelė su kūdikiu 1470, Taikos Švč. Mergelė 1490, Švč. Mergelės karūnavimas 1505), portretų (Berniuko portretas 1483). B. Pinturicchio kūrybai būdingi kai kurie vėlyvosios gotikos dailės bruožai (dėmesys detalėms, sodrių spalvų deriniai, aukso naudojimas), derinami su renesansine kompozicija, flamandų tapybos įtaka. Darbai lyriški, poetiški.