Lietuvių kalbininkas, eksperimentinės fonetikos pradininkas Lietuvoje.

Lankė Salantų pradinę mokyklą, 1918 m. įstojo į Telšių gimnaziją.1923–1925 m. studijavo Kauno universitete, 1925–1929 m. Leipcigo, 1929 m. Hamburgo universitetuose. Po studijų dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1941–1944 m. buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius. Su kitais kalbininkais įkūrė ir redagavo žurnalą „Gimtoji kalba“. Prisidėjo prie akademinio „Lietuvių kabos žodyno“ rengimo.

1944 m. pasitraukė į Vakarus, dėstė Tiubingeno (Vokietija) bei Pensilvanijos (JAV) universitetuose slavistikos ir baltistikos dalykus. 

Sudarė detalią lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją ir parengė pirmąjį lietuvių kalbos tarmių žemėlapį.