Tapytojas. Žinomi kūriniai datuoti 1775–1820 m. XVIII a. 8 deš. – 9 deš. pr. atliko tapybos darbus Šilų bažnyčioje (nutapė paveikslų, altorėlį, dekoravo širmas, ištapė vėliavas). 1790 m. nutapė „Švč. Mergelę Mariją su kūdikiu“ (Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia), 1796–1801 m. Tytuvėnų bernardinų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčiai nutapė šešių paveikslų ciklą Naujojo Testamento tema, 1801 m. tai pačiai bažnyčiai sukūrė paveikslą „Šv. Pranciškaus išaukštinimas“. Sukūrė paveikslus, esančius Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje: „Izaoko auka“ (1806), „Angelas Sargas“ (1809), „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (1817). Taip pat sukūrė paveikslą „Šv. Juozapas“ (1820), esantį Viešintų Šv. Mykolo bažnyčioje. Rozalinui taip pat priskiriami: Juozapo ir Mykolo Straševičių portretai Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, Tytuvėnų bernardinų Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčios fundatorių ir statytojų Andriejaus ir Jeronimo Valavičių XVII a. portretų kopijos toje pačio bažnyčioje, ~1795 m. nutapyti Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios paveikslai „Šv. Barbora“, „Šv. Dominykas“, „Šv. Marija Magdalietė“, Viešintų Šv. Mykolo bažnyčios paveikslai „Šv. Rokas“ ir „Švč. Mergelė Marija, belaisvių vaduotoja“. Kūryba netolygi, ankstyvajai būdinga baroko ir rokoko tradicijos įtaka, vėlyvajai – klasicismo stilistika.

XVIII a. II p. – XIX a. pr.