Raižytojas, tapytojas; vienuolis. Dirbo Vilniuje, Černigove, Liubeče, Kijeve. Kaip raižytojas susiformavo Vilniuje. Tikėtina, jog raižytojo Lauryno Kščonovičiaus pakviestas, 1683 m. atvyko į Černigovą. 1689 m. lankėsi Maskvoje. Prisidėjo prie Liubečo Švč. Trejybės vienuolyno statybos. 1697 m. įšventintas į vienuolius, jam suteiktas Inocentijaus vardas, kuriuo pasirašinėjo vėlesnius kūrinius. 

Pirmuosius vario raižinius, atspaustus laidotuvių panegirikose, sukūrė Vilniuje. Išraižė Čenstakavos Dievo Motinos paveikslo atvaizdą (1680), šv. Jono Auksaburnio paveikslą (1682), Subatnikų Dievo Motinos atvaizdą (1683), palaimintojo Mykolo Giedraičio portretą su jo 8 gyvenimo scenomis, sukūrė frontispisų, herbų. Persikėlęs į Černigovą, baigė iliustruoti L. Kščonovičiaus pradėtą emblemų knygą „Redidivus Phoenix ...“ (1683), sukūrė antraštinį lapą ir knygos dedikato Lozoriaus Baranovičiaus herbą, išraižė antraštinį lapą ir iliustraciją L. Kščonovičiaus retorikos vadovėlyje „Ilias Oratoria ...“ (1698). Sukūrė daugiafigūrę Kristaus triumfo embleminę kompoziciją knygai „Blagodat i istina ...“ (1683). Jam priskiriamas Dievo Motinos atvaizdas L. Baranovičiaus knygoje „Carica nieba i ziemi ...“ (1683), Iljos Dievo Motinos paveikslo atvaizdas, du Švč. Mergelės Marijos Globėjos atvaizdai ir du herbai L. Baranovičiui dedikuotame leidinyje „Runo orošennoe ...“ (1697).

Iliustravo Kijevo Mohilos kolegijos rektoriaus Prokopo Kolačinskio tezes (1690). Sukūrė raižinių (herbų ir heraldinių, emblemų, graviūrų, antraštinių lapų) kt. Kijevo leidiniams. 1698 m. nutapė Liubečo Dievo Motinos ikoną, taip pat sukūrė keletą šio paveikslo grafinių atvaizdų. Sukūrė religinio turinio grafikos lakštus, stačiatikių cerkvėse mišių metu dedamus ant altorių (1694, 1697).

Ščirskio kūryboje vakarietiška dailė pynėsi su tradiciniais rytų slavų dailės elementais. Jo raižiniai profesionalūs, graviūroms būdingos daugiaplanės kompozicijos, gausu emblemų, įrašų.