Auksakalys, medalininkas, spaudų raižytojas. Flamandų kilmės. Mokėsi Gdanske. 1609 m. tapo Leituvos ir Lenkijos valdovo servitoriumi. 1613 m. Zigmantas Vaza išdavė jam leidimą nepriklausomai nuo cecho verstis amatu Vilniuje, prekiauti savo dirbiniais, laikyti meistrus ir pameistrius. Netrukus priimtas į Vilniaus pinigų kalyklą spaudų raižytoju. 1618–1623 m. ėjo kalyklos nuomotojo pareigas. Po Zigmanto Vazos mirties dirbo jo sūnui Vladislovui Vazai. 1655 m. išvyko į Karaliaučių.

Sukūrė medalį Smolensko užėmimui atminti, nukaldintą Vilniaus pinigų kalykloje (1611), ir LDK lauko etmono Kristupo Radvilos ovalinį medalį (1625). Jam taip pat priskiriami: LDK taurininko Jonušo Radvilos ir Elzbietos Sofijos Brandenburgiškės vedybų medalis (1617), keli ovaliniai medaliai su Vladislovo Vazos devizu „Vel Sic Enitar“, medalis su Vladislovo Vazos portretu ir obelisku Smolensko įtvirtinimų plano fone (1641, originalas neišliko). Visi Trilnerio medaliai atlikti liejimo ir kalinėjimo technikomis. Be to, Trilneris išraižė auksinį dukatą (1621) ir spaudus, 1617–1649 m. vartotus Lenkijos ir LDK kanceliarijose, kūrė juvelyrinius dirbinius. H. Trilneris – Vilniaus medalių mokyklos medalininkas, tęsęs Jono Dylos-Savičiaus ir Johanno Engelharto pradėtą ovalaus medalio tradciją. Jo medaliai turi manierizmo ir ankstyvojo baroko stiliaus bruožų, išsiskiria portretų psichologiškumu ir itin kruopščiu smulkių detalių atlikimu.