Prozininkas, dramaturgas, publicistas.
Gimė 1930.05.28 Kaune. Mirė 2008.12.10 Vilniuje.
Mokėsi Kauno 20-oje pradžios mokykloje, 1949 m. baigė Kauno IV berniukų gimnaziją ir įstojo į Kauno valstybinio universiteto statybos fakultetą. 1953 m. perėjo į Maskvos Lomonosovo vardo universitetą, kurio Istorijos fakultetą baigė 1960 m.

1944 m. SSRS vėl okupavus Lietuvą kolaboravo su sovietiniu režimu. 1951–1989 m. Sovietų Sąjungos komunistų partijos, 1990 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos, 1998–2008 m. Lietuvos liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ narys. 1954 m. baigė Centrinę komjaunimo mokyklą Maskvoje, 1960 m. – Maskvos universiteto Istorijos fakultetą. 1954–1957 m. dirbo Lietuvos komjaunimo Centro komitete. 1957–1959 m. Lietuvos komunistų partijos Radviliškio rajono komiteto sekretorius. 1960–1961 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas. 1968–1969 m. Lietuvos rašytojų sąjungos konsultantas, 1969–1970 m. – sąjungos valdybos sekretorius. 1988 m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo ir Tarybos narys. 1992–1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1993–1996 m. Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas.

Literatūroje debiutavo 1955 m. pokario ir karo temų kūriniais. Lietuvių prozos kontekste V. Petkevičiaus kūryba atstovauja politiškai angažuotai, socialistines idėjas propaguojančiai krypčiai. Parašė romanų („Priemiesčio žmonės“ 1959, „Apie duoną, meilę ir šautuvą“ 1967, „Grupė draugų“ 1979, „Šermukšnių lietus“ 1980, „Paskutinis atgailos amžius“ 1986), apsakymų rinkinių („Speiguoti pavasariai“ 1965, „Baltas šešėlis“ 1970), apybraižų, esė („Mano šalis Lietuva vadinasi“, 1974, rusų kalba, lietuvių kalba platesnis variantas pavadinimu „Yra šalis“ 1975, „Visur duona su pluta“ 1978, „Akistatos“ 1979, „Kasdieniškos legendos“ 1982, „Kaip gimsta baubas“ 1990), apysakų („Audra stiklinėje“ 1982, „Abra kadabra“ 1991), pjesių („Penktas vežimo ratas“, išspausdinta ir pastatyta 1976, „Dainuojantis milžinkapis“, pastatyta 1977), politinių šaržų knygas „Durnių laivas“ (2003), „Durniškės“ (2006), „Prakeiktieji ir pateptieji“ (2008). Už apysakas vaikams „Ko klykia gervės“ (1963), „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“ (1964), „Sieksnis, Sprindžio vaikas“ (1966) ir „Didysis medžiotojas Mikas Pupkus“ (1969) suteikta LSSR valstybinė premija (1970). Kitos knygos vaikams: apysakos „Kodėlčius“ (1974), „Molio Motiejus – žmonių karalius“ (1978), apsakymų rinkiniai „Visi prieš vieną“ (1976), „Didelis ir mažas“ (1983). Parašė scenarijų Lietuvos televizijos meniniam filmui „Šešiolikmečiai“ (pastatytas 1986, režisierius R. Banionis, išleista 1987). Kūryba versta į 16 kalbų. 

Nuo 1960 m. – LRS narys.

Apdovanojimai:

Lietuvos Komjaunimo premija už literatūrinę veiklą.
Respublikinė premija už literatūrinę ir visuomeninę veiklą.