Prancūzų rašytojas, filosofas. Švietėjas. Prancūzijos revoliucijos ideologas. Mokėsi dvasinėje seminarijoje Turine, ją metęs mokėsi muzikos. 1732–1741 m. gyveno Ženevoje, Lozanoje, Berne, Lione, nuo 1742 m. – Paryžiuje. Sukūrė komišką operą „Kaimo burtininkas“ (Le Devin du village 1752), sudarė „Muzikos žodyną“ (Dictionnaire de la musique 1767). 1744–1754 m. bendradarbiavo prancūzų enciklopedijoje, rašė straipsnius muzikos teorijos ir istorijos klausimais. 1762 m. vengdamas suėmimo išvyko iš Prancūzijos, gyveno Šveicarijoje, Anglijoje. 1767 m. grįžo į Prancūziją.

Parašė socialinių politinių traktatų, romanų, autobiografinių knygų, komedijų, monodramą. Jo grožiniai kūriniai ir idėjos turėjo įtakos tolesnei prancūzų literatūros raidai, socialines politines idėjas bandė įgyvendinti prancūzų revoliucionieriai. Kūryba turėjo reikšmės vėlesniems filosofams ir politikams.