Lietuvių politinis veikėjas, diplomatas. 1911–1916 m. studijavo Aleksandro II elektrotechnikos institute Sankt Peterburge, dalyvavo lietuvių studentų savišalpos draugijos veikloje, buvo jų ateitininkų kuopos pirmininkas. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje dirbo Vilniuje Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1917 m. Rusijos kariuomenės Pietvakarių fronto lietuvių karių suvažiavimo išrinktas Atskirosios armijos lietuvių karių vykdomojo komiteto pirmininku; 1918 m. šio komiteto suformuoto Lietuvių atskirojo bataliono vadas. 1918 m. grįžo į Lietuvą, tų metų lapkričio mėn. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. Su Aleksandru Stulginskiu organizavo Lietuvių karo pabėgėlių grąžinimo komisiją. 1918–1919 m. Finansų ministerijos valdytojas, 1919–1920 m. susisiekimo ministras. 1920–1922 m. Steigiamojo Seimo atstovas. 1920 m. Lietuvos derybų su Lenkija delegacijos Suvalkuose narys. 1920 m. pabaigoje dalyvavo Tautų Sąjungos konferencijoje Ženevoje. 1921–1923 m. Lietuvos vyriausybės įgaliotinis, vėliau Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Jungtinėse Amerikos Valstijose, 1923–1924 m. – Didžiojoje Britanijoje. 1924–1925 m. užsienio reikalų ministras. 1925–1939 m. nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Italijoje. 1939–1940 m. Užsienio reikalų ministerijos Teisių ir administravimo departamento direktorius. 1939 m. Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutarties komisijos narys. 1940–1941 m. dirbo LSSR maisto pramonės liaudies komisariate. 1941 m. birželį NKVD suimtas, 1942 m. spalio mėn. Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirti; sušaudytas.