Gydytojas, kraštotyrininkas. Gimė 1935 m. lapkričio 6 d. Vaineikių kaime (Kretingos r.), mirė 2005 m. rugpjūčio 29 d., palaidotas Vilniuje.

Mokėsi Vaineikių pradinėje mokykloje. 1955 m. baigė Darbėnų vidurinę mokyklą. 1955–1961 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

Baigęs studijas dirbo gydytoju Jurbarko rajone, vėliau buvo Kupiškio, Joniškio rajonų centrinių ligoninių vadovas. 1975 m. pradėjo dirbti Vilniuje Respublikinės kraujo perpylimo stoties vyriausiuoju gydytoju. Po dešimties metų perėjo dirbti į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas vyr. gydytojo pavaduotoju gydymo reikalams. 1988 m. tapo šios ligoninės vadovu (vyriausiuoju gydytoju, vėliau – generaliniu direktoriumi) ir dirbo ten iki 1996 m.

„Klinikinės transfuziologijos pagrindų“ (1990 m.) bendraautorius (parašė kartu su A. Bartkevičiumi).

1996 m. pakviestas dirbti Vyriausybės konsultantu sveikatos apsaugos klausimais, 1999-2002 m. dirbo Sveikatos apsaugos ministerijoje.

1996 m. lapkričio 2 d. apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu (Karininko kryžiumi).

J. P. Radiko iniciatyva atstatytas pokario metais nugriautas šv. Jono Nepomuko koplytstulpis, minimas dar M. Valančiaus raštuose (apsakyme „Janis Kuisis“). Deja, jis pats nesulaukė koplytstulpio atstatymo – šį darbą jau po J. Radiko mirties atliko jo broliai ir seserys. Koplytstulpis, kuris stovi ant Akmenos upės kranto, už tilto, įvažiuojant į Vaineikius kelyje Darbėnai-Vaineikiai, pašventintas 2005 m. rugsėjo 29 d. ir jis yra skirtas J. P. Radiko bei visų išėjusių iš gimtinės vaineikiškių atminimui.

J. P. Radikas surinko daug medžiagos apie gimtąjį Vaineikių kaimą, išnykusius vietovardžius, vandenvardžius ir pan., tačiau visa surinkta medžiaga, dar neapdorota, liko asmeniniame archyve.