Rašytojas, kunigas. Gimė 1825 m. gruodžio 21 d. Platustaliuose (Šilalės r.), mirė 1889 m. gruodžio 22 d. Kaune.

Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje ir Peterburgo dvasinėje akademijoje. Kunigu įšventintas 1849 m.

Nuo 1851 m. Varnių kunigų seminarijos profesorius, vėliau ir inspektorius, seminariją 1864 m. perkėlus į Kauną, iki 1887 m. jos rektorius.

Išleido keletą maldų ir meditacijų knygų („Munka Viešpaties Jėzaus…“, 1857; „Vadovas į dangų…“, 1857; „Balsas Dievo prie žmogaus…“, 1858; „Aplankymas Švenčiausio Sakramento…“, 1859, ir kt.), išvertė M. Białobrzeskio pamokslų (1 d., išleista 1869 be vertėjo žinios rusiškomis raidėmis).

Parašė ankstyvųjų amžių Bažnyčios istoriją („Istorija Bažnyčios katalikų pirmųjų amžių“, 1854; uždrausta cenzūros, rankraštis dingo). Išėjusios knygos spaudos draudimo metais buvo kartojamos, be religinio švietimo, jos atliko žmonių raštingumo ugdymo vaidmenį. Rašė žemaičių tarme, kalba sklandi, gyva, stilius retorizuotas.

Bendradarbiavo lenkų žurn. „Przegląd katolicki“ („Katalikų apžvalga“), paskelbė Motiejaus Valančiaus biografiją, pranešimų iš Lietuvos bažnyčių gyvenimo, kunigų nekrologų, parašė straipsnių lenkų leistai bažnytinei enciklopedijai („Encyklopedja kościelna“).