Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius, Vilniaus arkivyskupas. 1930–1936 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Vilniaus universitete. 1936 m. įšventintas kunigu, kunigavo Baltarusijoje. Nuo 1939 m. Palūšės, nuo 1941 m. Naujojo Daugėliškio, nuo 1946 m. Adutiškio parapijų klebonas. Nuo 1953 m. buvo bandomas verbuoti KGB. 1955 m. nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir paskirtas Panevėžio vyskupo K. Paltaroko augziliaru. Nuo 1957 m. Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkasis administratorius su rezidencinio vyskupo teisėmis; pareigas pradėjo eiti 1958 metais. Atsisakęs paklusti sovietų valdžios reikalavimams 1961 m. nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į Žagarę. Čia ėjo altaristo pareigas, rėmė pogrindinę bažnytinę veiklą. Šventasis Sostas 1987 m. suteikė jam jurisdikciją Vilniaus arkivyskupijoje iki gyvos galvos, bet pagal Bažnyčios kanonus sulaukęs 75 m. amžiaus atsistatydino. Nuo 1988 m. grįžęs iš tremties ėjo Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas. 1989 m. pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupijos ordinaru. 1989 m. pašventino Lietuvos valdžios tikintiesiems grąžintą Vilniaus arkikatedrą baziliką.