Flamandų tapytojas. Gimė 1593 m. gegužės 20 d. Antverpene, mirė 1678 m. spalio 18 d. ten pat.

Nuo 1607 m. mokėsi pas A. van Noortą.

Nuo 1615 m. Šv. Luko gildijos Antverpene narys, nuo 1621 m. jos vadovas.

Nutapė mitologinės, religinės, istorinės tematikos paveikslų.

Ankstyvuoju laikotarpiu ryšku P. P. Rubenso, Caravagio įtaka, būdinga kompozicijos monumentalumas, ryškus šešėliavimas, sodrus koloritas, laisva tapysena, tirštas potėpis („Satyras ir piemuo“ 1615–1616, „Piemenėlių pagarbinimas“ 1616).

Brandžiojo laikotarpio paveiksluose („Panas ir Siringė“ 1620, „Pomonos pagarbinimas“ 1623, „Pupų karalius“ 1655, altorių paveikslai – Šv. Apolonijos kankinystė“ 1628, „Šv. Martynas, gydantis apsėstąjį“ 1630, portretai) įtaigiai perteiktos gaivališkos emocijos, taikoma figūrų deformacija, raudonos spalvos akcentai, vengiama idealizacijos.

Sukūrė grafikos kūrinių, gobelenų kartonų.

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2005, t. 8, p. 723).