Knygnešys, knygininkas. Gimė 1866 m. birželio 17 d. Pagausantyje (Raseinių r.), mirė 1937 m. balandžio 11 d. Kaune.
Jaunystėje tarnavo pas ūkininkus. Pramokęs skaityti ir rašyti 1888 m. pradėjo nešti knygas iš Prūsijos. Pirmąsias atnešė Pernaravos klebonui Aloyzui Šliūpui (tais laikais jis pasirašinėjo Šliupavičium, J. Šiūpo tėvo brolis, materialiai rėmęs Šliūpus ir padėjęs jų vaikams eiti mokslus). Po to jau kiekvieną rudenį vykdavo į Prūsus ir gabendavo knygas. 1890 m. ties Jurbarku žandarai suėmė su knygomis, sumušė, uždarė 3 mėnesiams į kalėjimą. Išėjęs dar atkakliau gabeno, kartu gabeno įvairių devocionalijų, kurias pardavinėdavo po žmones jo žmona Petronėlė (Vilkijos knygnešio Antano Povilaičio duktė).

1894 m. M. Račkus persikėlė į Ariogalą, kur atidarė kolonialinių prekių krautuvėlę, o 1895 m. – kepyklą-konditeriją. 1896 m. persikėlė į Šiaulius, kur taip pat atidarė krautuvėlę.

1897  m. Račkų pagavo bevežant knygas. Arklį su vežimu ir knygomis konfiskavo, o jį patį pusei metų uždarė į Šiaulių kalėjimą. Atlikęs bausmę, 1898 m. ėmė zakristijonauti Ariogaloje. Čia su klebono Morkevičiaus žinia dažnai eidavo į Tilžę nešinas Gugio, J. Juškytės, Maironio, Morkaus, Petrausko, Silvestravičiaus, J. Tumo įduotais raštais, o iš Prūsų gabendavo knygas. Išmokė visą būrį knygnešių, kaip reikia nešti.

1899–1904 m. įvairiose kryžkelėse pastatė 14 kryžių, žuvusiems ar Sibire mirusiems knygnešiams pagerbti.

1906 m. išvyko į Ameriką, kur dirbo audinių fabrike. 1913 m. grįžo. Pirmojo pasaulinio karo metu atsidūrė Jekaterinoslavle, Ukrainoje. 1918 m. grįžo. Kaune Vilniaus g. 22 atidarė knygų ir devocionalijų krautuvę.

P. Ruseckas, leisdamas „Knygnešį“, yra gavęs iš jo daug medžiagos.

P. Cvirka savo raštuose yra pasinaudojęs daug M. Račkaus pasakojimų apie dievdirbius, kontrabandininkus, žolininkus, šmėklas, kipšus, čigonus, davatkas. Kunigo J. Tumo rūpesčiu M. Račkui, kaip nusipelniusiam knygnešiui, Lietuvos valdžia 1926 m. davė 2 ha žemės Maironiškių kaime prie Kauno.

Sūnui Aleksandrui paliko savo užrašus.