Poetas, prozininkas, vertėjas. Gimė 1912 m. sausio 25 d. Bubeliuose (Seinų aps., Lenkija), mirė 1987 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje.
Baigė Vilniaus lietuvių gimnaziją (1935 m.), studijavo teisę Vilniaus universitete, 1936–1939 m. mokėsi Varšuvos aukštojoje žurnalistų mokykloje.
1940–1941 m. redagavo „Vilniaus balsą“, 1948–1953 m. buvo „Grožinės literatūros leidyklos“ vyriausiasis redaktorius. Trumpai kalintas. Keletą metų vadovavo Lietuvos kino studijos scenarijų skyriui, 1965–1972 m. ėjo Literatūros fondo direktoriaus pareigas. 1974-ųjų Poezijos pavasario laureatas.
Išleido eilėraščių rinkinius „Laikai ir žmonės“ (1938), „Mūsų frontas“ (1951), „Ilgosios varsnos“ (1962), „Sunkus džiaugsmas“ (1969), „Atodangos“ (1971), „Sangrąžos“ (1973), „Atabradai“ (1975), „Poringės“ (1978), „Senmotė“ (1981), „Benamė meilė“ (1983), „Akistatų metlaikis“ (1987), satyrinių ir humoristinių eilėraščių rinkinį „Antivandenė“ (1967), novelių rinkinį „Žemė plaukia į pietus“ (1939), apsakymų rinkinį „Alaburdiškių Venera“ (1964), apsakymų rinktinę „Geri akmenys“ (1973), apsakymų ir pasakų vaikams rinkinius „Debesų piemenė“ (1963), „Oro šulinys“ (1964), „Kai uodas čiaudėjo“ (1978), „Ko verkė duona“ (1980), „Kai užaugo šešėlis“ (1983).
Iš lotynų kalbos išvertė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinkinį „Miškų žaidimai“ (1958), iš lenkų, baltarusių, rusų k. – T. Konwickio apysaką „Skylė danguje“ (1962), M. Tanko atsiminimus „Kalendoriaus lapeliai“ (1969), A. Kuliašovo eilėraščių rinkinį „Žiema bėga naktimis“ (1977), J. Słowackio, Z. Biadulios, M. Hareckio, I. Selvinskio, M. Muratovo, A. Tolstojaus ir kt. rašytojų kūrinių.
A. Žukausko poezijos rinktinės išleistos rusų, baltarusių kalbomis.
Pirmoji A. Žukausko poezijos knyga, išėjusi 1938 m. Vilniuje, pasižymi įdomiu, tačiau sunkiu stiliumi, niūria nuotaika, turtingu poetiniu žodynu. Jaučiama lietuviško ir lenkiško avangardo įtaka. Išraiškingiausi vaizdai – artojas ir dirva, suvokiami kaip gimtojo krašto gyvybės simbolis. Valstietiška tematika dominuoja ir pirmajame novelių rinkinyje.
1939–1960 m. laikotarpį pats poetas yra pavadinęs poetiniu nebuvimu, tarsi nubraukdamas sovietinės retorikos „Mūsų frontą“. Rinkiniuose „Ilgosios varsnos“ ir „Sunkus džiaugsmas“ ryškesnė lyrinė gaida, intymesnės intonacijos.
Brandžiausi A. Žukausko rinkiniai „Atodangos“, „Sangrąžos“, „Atabradai“, „Poringės“, „Senmotė“, „Benamė meilė“, „Akistatų metlaikis“ tęsia lietuvių pasakojamosios poezijos tradiciją. Jiems būdinga proziška sakinio sandara ir aiški minties tėkmė, vaizdų depoetizacija ir ryški plastika, sodrus, turtingas žodynas, šakota frazeologija, šmaikšti, ironiška frazė, gausu tarmybių ir naujadarų.
Tematikoje dominuoja apmąstymai apie žmogaus būtį, gyvenimo vertybes, kartų ryšį, tautos gyvybingumą, nemaža socialinių bei visuomeninių motyvų.
Kūryba vaikams – didaktinio pobūdžio.
