Lenkų fotografas. Gimė 1837 m. birželio 14 d. Krokuvoje, mirė 1888 m. lapričio 18 d. ten pat.

Vienas žymiausių XIX a. lenkų fotografų. Gimė neturtingų miestiečių šeimoje.

1857–1858 m. studijavo chemiją Vienos universitete, tačiau dėl prastos sveikatos studijų nebaigė. Grįžęs į Krokuvą, pradėjo užsiiminėti fotografija. Pirmoji studija buvo nedidelis kambarėlis, vėliau, 1864–1867 m. pasistatė nuosavą namą ir ten atidarė modernią ateljė.

Nuo 1869 m. iki pat gyvenimo pabaigos buvo miesto tarybos narys, pasižymėjo aktyvia visuomenine veikla. Testamentu paliko miestui du namus, su sąlyga, kad juose bus įrengtas fotografijos, pramonės muziejai ir mokykla mergaitėms.
Daugiausia darė portretus, taip pat ir Krokuvos architektūros ir paminklų, bažnyčių ir jų interjerų atvaizdus. Pagal jo fotografijas vėliau buvo padaryti medžio raižiniai. Pirmasis fotografavo Tatrų kalnus. Pažinojo daugelį laikmečio menininkų ir turėjo teisę daryti jų kūrinių reprodukcijas, vienas iš jų – Janas Mateika, kurio darbus pagal susitarimą tik Ževuskis galėjo fotografuoti. Taip pat įamžino ir nemažai teatro aktorių, išleido pirmąjį Lenkijoje aktorių fotografijų albumą. Fotografavo ir vadinamuosius „gyvuosius paveikslus“.