Karininkas. Gimė Juteikių k., Butkiškės par., Kauno apskr. 1913 m. baigęs keturias Kauno gimnazijos klases, išvyko pas seserį prie Peterburgo, dirbo prie geležinkelio. 1915 m. pašauktas į carinę kariuomenę. 1916 m. baigė Vilniaus karo mokyklą, kuri tuo metu įsikūrė Poltavoje. Carinėje armijoje turėjo praporščiko, puskarininkio karinius laipsnius. Dalyvavo kovose prieš vokiečius Rumunijos fronte. Pristatytas apdovanojimui šv. Stepono ordinu. Sužeistas prie Kanevo, pateko į vokiečių nelaisvę. 1919 m. pradžioje grįžo į gimtinę, o tų metų birželyje jau dalyvavo kautynėse prieš bolševikus Lietuvos kariuomenės 2 pulke. Už narsumą kautynių su bolševikais prie Dauguvos metu apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiumi. 1919 m. spalio mėn. jam suteiktas vyr. leitenanto laipsnis. 1920 m. V. Žutautas perkeltas į II pėstininkų divizijos štabą. Dalyvavo kovose su lenkais. Baigė Aukštuosius karininkų kursus (1922) bei aštuonių klasių gimnaziją suaugusiems. 1924–1925 m. buvo liktinių puskarininkių mokyklos vedėjas. Gavo majoro laipsnį. 1928 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės, o 1929 m. – Latvijos Nepriklausomybės medaliais. 1929 m. jis paskiriamas Lietuvos karininkų Ramovės šeimininku, suteikiant jam pulkininko leitenanto laipsnį. 1933 m. paskirtas Trakų apskrities karo komendantu. 1935 m. tapo Trakų apskrities Šaulių rinktinės vadu. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę (studijas baigė 1939 m.). Apdovanotas Šaulių žvaigžde, Skautų garbės ženklu – Svastikos ordinu. 1937 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medaliu. 1940 m. birželio 29 d. pulkininkas leitenantas V. Žutautas perkeltas į Šiaulių apskritį kariniu viršininku; tų pačių metų spalį ši įstaiga likviduojama. 1941 m. kovo mėn. jis paleidžiamas į atsargą. 1941 m. gegužės 31 d. pakeliui į namus jį suėmė NKVD pareigūnai. Buvo įkalintas. Žuvo lageryje.