Tarnautojas. Partizanu tapo 1944 m., prisidengė slapyvardžiais Iksas, Dūmas, Vaidila. 1947 m. balandžio 30 d. paskirtas Vytauto apygardos Ūkio skyriaus Kovotojų maitinimo, aprūpinimo ir apmundiravimo poskyrio viršininku. Nuo 1948 m. vasaros buvo Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Gedimino kuopos vadas, kartu rinktinės kuopų ir būrių ryšininkas. 1949 m. lapkričio 2 d. su žmona partizane ir poete Romualda Diana Glemžaite‑Buloviene, broliu Antanu, partizanais Petru Indriuškevičiumi‑Dainiumi, Šiaučiumi Jonu Katele‑Pūku ir Kaziu Kirstuku‑Muku įsikūrė bunkeryje Plunksnuočių miške, tarp Žiobiškio ir Juodupės. Visi žuvo bunkeryje, kurį susprogdino saugumo agentas Maskva (buvęs partizanas A. Lūža).

Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija J. Bulovui suteikė Kario savanorio statusą (1999 m. rugpjūčio 17 d., po mirties), Krašto apsaugos ministerija suteikė vyresniojo puskarininkio laipsnį (1999). Lietuvos prezidento apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2001) ir Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (2010, po mirties).

Tėvas partizanų rėmėjas Pranciškus Bulovas (1888–1945), žmona partizanė R. D. Glemžaitė‑Bulovienė (1925–1949) broliai partizanai Antanas-Budrys (1928–1949) ir Jonas-Gaubicas (1926–1947) yra kariai savanoriai (1999, po mirties).