Poetė, prozininkė. Gimė 1907 m. gegužės 17 d. Žydeliuose (Panevėžio r.), mirė 1955 m. rugsėjo 25 d. Vilniuje.

1930 m. baigė Telšių mokytojų seminariją.

Mokytojavo Šiaulių apskrities ir miesto mokyklose.

1941 m. ištremta į Krasnojarsko kraštą, įkalinta. 1942 m. paleista iš lagerio dirbo Debiosuose (Udmurtija) evakuotų lietuvių vaikų namuose.

1948–1955 m. Lietuvos rašytojų sąjungos poezijos konsultantė.

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1927 m.

Išleido eilėraščių rinkinius „Šviesi diena“ (1947), „Iš širdies“ (1948), „Lyrika“ (1953), poemas „Veronika“ (1952), „Leninas Vilniuje“ (1955), poezijos vaikams rinkinius „Tėviškėle, tu graži!“ (1938), „Gintaro lazdelė“ (1940), „Ramutis nedidutis“ (1949), parašė kino scenarijų „Pasakojimas apie Gražiną“ ir jo pagrindu apysaką „Keliai keleliai“ (1957).

V. Valsiūnienės kūrybai būdingos atviros socialistinio realizmo schemos. Lyrikoje bandė tęsti Salomėjos Nėries tradiciją, likdama politiškai angažuota jos epigonė.

Biografiją parengė Lietuvos dailės muziejaus filialo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras duomenų klasifikavimo specialistė Jurgita Komarovskytė.