Lietuvių mokytoja, tremtinė. Nuo 1932 m. dirbo Lietuvių katalikių moterų draugijoje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, dalyvavo ateitininkų veikloje, bendradarbiavo žurnaluose „Moteris“ ir „Naujoji vaidilutė“. 1940 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. 1940–1946 m. dirbo mokytoja Vilniaus mergaičių gimnazijoje. 1946 m. apkaltinus antisovietine veikla suimta, nuteista 10 metų kalėti. Nuo 1947 m. kalinta Komijos ASSR (statyba Nr. 501, 1948 m. Vorkuta), 1949 m. Taišete, Irkutsko sr., 1950 m. Magadane. Magadano lageryje parašė maldų, vadinamų „Sibiro tremtinių maldaknyge“ (1959 m. išleista JAV, 1964 m. (nelegaliai) ir 1990 m. – Vilniuje); išversta į apie 12 kalbų. A. Dirsytė mirė neaiškiomis aplinkybėmis 1955 m. Chabarovsko kalėjimo ligoninėje

2000 m. pradėta A. Dirsytės pasaulietės beatifikacijos byla.