Muziejininkas, istorikas, prozininkas. Gimė 1943 m. birželio 27 d. Grinkiškyje, Radviliškio rajone. 1960 m. baigė Baisogalos vidurinę mokyklą. 1960–1965 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Dirbo moksliniu darbuotoju Klaipėdos miesto muziejuje (dabar Mažosios Lietuvos istorijos muziejus), dėstė Klaipėdos politechnikume. 1975–2002 m. vadovavo Lietuvos jūrų muziejui. Buvo vienas iš šio muziejaus kūrėjų.

Kartu su kitais rengė muziejaus ir akvariumo ekspozicijas, įrengė delfinariumą, dalyvavo Neringos forto restauravimo ir pritaikymo muziejui darbe.

Parašė knygų vaikams ir suaugusiems: „Laivai ir jūrininkai“ (1981, antras leidimas 1987), „Ko verkė plekšnytė?“ (1985), „Žvyniuko laiškai iš Karibų jūros“ (1994), „Palonų istorijos“ (1997), „Lietuvos jūrų muziejus. Dvidešimt augimo metų“ (1999).

Publikavo straipsnių spaudoje, almanachuose.

Apdovanojimai:

1982 m. Žvejų literatūrinė premija už knygą “Laivai ir jūrininkai”.
1988 m. Klaipėdos miesto šventės “Knyga ir vaikystė – 88” metu pripažintas Skaitomiausios knygos (“Ko verkė plekšnytė”) autoriumi.
1989 m. Nusipelniusio kultūros veikėjo garbės  vardas.
2002 m. Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas.