Kalbininkas, žymus lotynų kalbos specialistas. Gimė 1927 m. gegužės 15 d. Mitošiūnuose (Anykščių r.), mirė 2006 m. birželio 4 d. Anykščių r.

Mokėsi Kupiškyje. Studijavo Vilniaus universitete. Mokytojavo Vilniaus vidurinėse mokyklose.

Nuo 1954 m. dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete (nuo 1978 m. docentas). 1979–1985 m. Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto prodekanas.

Redagavo „Lotynų-lietuvių kalbų žodyną“ 1955 m. Išvertė A. Meje „Lyginamasis metodas istorinėje kalbotyroje“ 1956 m. 1964 m. išėjo knyga „Prūsų kalba“. 1971 m. leidinyje „Vardai ir žodžiai“ išspausdintas parengtas „Lietuvių vardų etimologinis žodynas“ (su B. Savukynu). 1982 m. išleido „Lietuvių kalbos vadovėlį“ specialiosioms vidurinėms mokykloms (su kitais autoriais), 1987 m. – „Lietuvių vardų kilmės žodyną“ (su B. Savukynu), 1996 m. – „Lotynų-lietuvių kalbų žodyną“. Kelių lotynų kalbos vadovėlių aukštosioms ir vidurinėms mokykloms bendraautoris (1960 m. su J. Dumčiumi ir kt.). Paskelbė straipsnių akcentologijos, onomastikos, etimologijos (apie Lietuvos vardo kilmę ir kt.) klausimais „Kalbotyroje“ ir kt.