Italų tapytojas. Frančeskas Solimena (Francesco Solimena) gimė 1657 m. spalio 4 d.
Vienas žymiausių Neapolio mokyklos dailininkų. Dailės pradėjo mokytis pas tėvą dailininką. Nuo 1764 m. mokslus tęsė Neapolyje. F. Solimenos stiliaus klostymuisi įtakos turėjo Pietro da Cartonos, G. Lanfranco, labiausiai L. Giordano kūryba. Sukūrė daug freskų Neapolio bažnyčioms: „Santa Maria Donnaregina Nuova“ (1684 m.), Šv. Pauliaus (1690 m.), Šv. Dominyko (1707 m.). Nutapė biblinių („Rebeka prie šulinio“, „Judita su Holoferno galva“), mitologinių („Lapitų ir kentaurų mūšis“), alegorinių („Valdžios alegorija“), kompozicijų, portretų (Karolio III Habsburgo, princo Josepho Wenzelio Liechtensteino, autoportretas), altorinių paveikslų.
Kūriniuose šviesos ir šešėlių efektai, banguojanti linija perteikia dažnai dramatišką nuotaiką, personažai vaizduojami judantys, bet be dinamikos, pirmojo plano figūros ryškintos krintančia šviesa. Dažnai tamsiai rudą ir pilką koloritą pagyvina šviesių spalvų akcentai.
F. Solimena mirė 1747 m. balandžio 3 d. Baroje (prie Neapolio).