Kęstutis Gvalda

Vardas Kęstutis
Pavardė Gvalda
Profesija grafikas
Gimimo data 1927-04-24

Išsami biografija

Grafikas, plakatininkas. Gimė 1927 m. balandžio 24 d. Vaidulonių k. (Radviliškio r.), mirė 2011 m. kovo 1 d. Vilniuje; palaidotas Saulės kapinėse.

1945 m. įstojo studijuoti grafiką Valstybiniame Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1948 m. su šeima ištremtas į Sibirą, 1954–1959 m. mokėsi tapybos Irkutsko dailės mokykloje. Grįžęs į Lietuvą, 1964 m. baigė grafikos studijas Valstybiniame Vilniaus dailės institute, įgijo knygos apipavidalinimo ir iliustracijos specialybę.

1964–1977 m. dirbo Eksperimentinio taros ir pakavimo konstravimo biure dailininku-konstruktoriumi.

Nuo 1966 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1965 m. dalyvavo plakatų, ekslibrių parodose Lietuvoje ir užsienyje (Baltarusija, Belgija, Čekoslovakija, Estija, Graikija, Italija, Kuba, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Rusija, Vokietija ir kt.). Surengė asmeninių parodų Vilniuje (1977, 1984, 2002, 2008, 2011).   

Kūrė plakatus, ekslibrius, knygų iliustracijas, miniatiūras, liejo akvareles. Ženkliai prisidėjo, formuojant profesionaliąją Lietuvos taikomąją grafiką. Rinko ir kolekcionavo Lietuvos grafinio dizaino pavyzdžius, dokumentus. Rengė taikomosios grafikos parodas Lietuvoje ir užsienyje.

Suprojektavo per 50 ženklų, patvirtintų TSRS valstybinių patentų ir išradimų komitete, prekių ženklų, logotipų, herbus (Varėnos ir Kybartų miestų).

Sukūrė per 100 plakatų („Lašas po lašo – kibirai išlaša“, „Pilnai išnaudokime įrenginio galią – abu 1967). Už plakatus pelnė įvairių apdovanojimų: „Daug metalo sugadino, vieną varžtą pagamino“ (1966, leidyklos „Sovietskij chudožnik“ premija); „Respublikinės filatelijos paroda“ (1977, Lietuvos ryšių ministerijos premija), „Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją“ (1975, Kultūros ministerijos premija).

Apipavidalino knygų, sukūrė iliustracijų (K. Borutos „Mediniai stebuklai“, 1971; lietuvių liaudies pasakos „Kaip genys eglę kirto“).

Kūryboje ieškojo lakoniškų, minimalistinių ir kartu ekspresyvių sprendimų, visada palikdamas judesio, minties ir idėjos laisvę interpretacijai.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.